išvaikščioti


išvaikščioti
išváikščioti 1. intr. N, K, M, L, LL 167,173, Š, Rtr, NdŽ, , Vkš, Šv, Erž, JT387 vienam po kito, visiems išeiti, išsiskirstyti: Visi talkininkai klegėdamys numon išvaikščiojo M.Valanč. Padėjo darbą, suklaupę sukalbėjo poterus ir išvaikščiojo gulti Žem. Visi išvaikščiojo gultų, pasakę seneliui labąnaktį Sz. Meldžiu visų svečių neišvaikščiot (ps.) Brt. Labai greit išváikščioja žmonės [nuo kapų per Vėlines] Žl. | refl. , Vkš, Mrj: Visi išsiváikščiojo, aš tik vienas likau namie Š. Visi kiti buvo jau išsiváikščioję kas sau NdŽ. 2. intr. Rtr, NdŽ, Pln, Stl, Skdv, Mžš, Ps išeiti, išvykti kitur gyventi, išsikelti: Matai, visi išvaikščiojo iš namų, liko tik motina J.Balč. Vaikai benga išváikščioti Šv. Vienu du seniukai, vaikai išváikščioję Krš. Išnyko šeimyna: seniai išmirė, vaikai išváikščiojo Sug. Vaikai išváikščioj[o] Amerikėn, viena liko Kpč. Daug buvo gyventojų, daug išváikščiojo Pn. | refl. Rtr, Vn: Vyro vaikai jau dideli ir iš ūkio jau išsivaikščioję po pasaulį A.Vencl. Užaugo vaikai ir išsiváikščiojo Plv. 3. tr., intr. Š, FrnS142, , NdŽ, , LzŽ, Klt, Kp, Vkš, Yl, Krt apeiti daugelį vietų, didelį plotą: Visus pašalius išváikščiojau, ieškodamas ašvienių J. Visus laukus išváikščiojau, motinelės išieškojau Klk. Aš visus miškus išmindžius, išváikščiojus Bsg. Tę mano visi takai išváikščioti Všt. Ma[n] tai gali akis užrišt, aš išváikščiojęs viską, viską žinau [savo apylinkėje] Graž. Visą Klaipėdą išváikščiojau par kelis sykius Sdb. Išváikščiojo, visur apveizėjo i liepa mums eiti gulti KlvrŽ. Apveizėsi viską po kūtes, po visur išváikščiosi, kas yr Trk. Išváikščiojo kiemus ir visas ūlyčias DrskD76. Aš išvaikščiojau šimtą kermošių KrvD256. Da neišvaikščiojau nė pusės sodelio, jau aš išgirdau gegutės balselį LTR(Pg). | prk.: Upė per amžius išvaikščioja visą lauką ne sykį, bet daug sykių M.Katk. [Kamuolinis žaibas] išdraskė visą kaminą, išvaikščioj[o] visą trobą ir nesudegino, išej[o] Kpč. Vakarinė žvaigždelė visą dangų išvaikščiojo, visą dangų išvaikščiojo ir pas mėnulį nustojo TDrIV93(Vlk). ^ Miškus išvaikščiojęs medžio nerado LTR(Vdk). Be reikalo tik jin pučias – vištos jau ir jai išvaikščiojo paakius (sena) Jnš. Išvaikščiojo panelė visas kerteles, o visada toj pačioj atsistoja (šluota) LTR.intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Anelė šite toli išváikščiojo Dglš. Šitiek išváikščiojau, Jėzau Marija: traktoriai sudyla, nesudilsma bobos Rk. Daug metų, daug kelio išváikščiota Pp.tr. ariant daug apeiti, apvažiuoti: Išvaikščiot kelius diktarus (hektarus) reikėjo Šmn. Norėjo su traktorium išváikščiotie – inklimpo Srj. 4. tr. apkeliauti daugelį vietų, didelį plotą: Jis, sako, skersai ir išilgai išvaikščiojęs visą pasaulį V.Krėv. Aš išváikščiojau visas žemeles JV824. 5. intr. Ėr, Prn, Skp kurį laiką šen ir ten vaikščioti: Visą dieną išváikščiojo anudu, o kitos kalbos tėvas negirdėjo nū sūnaus, kaip tik aplei gaspadorystę BM380(). Visą vakarą jis išváikščiojo medžiodamas NdŽ. Regis, apsisukęs ir namo, o kai nuvažiuoji, tai ir išváikščioji visą dieną Sdk. Jau daba kokį dvyleka metų su krėsleliu išváikščiojo Žeml. Reiks man išvaikščiotie ir tamsi naktelė, reiks man išklaidžiotie žalioji girelė LTR(Srj).kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Tai visą nedėlią išvaikščiojau iš Šakių į Lukšius, iš Lukšių į Šakius Lkš. Kiek ten gali išváikščioti, ką padaryti Krš. Dešimt dienų išváikščiojau an šildymų ir pagijau Knv.kurį laiką (vaikščiojant nuo vieno prie kito) verstis kuo: Kur ten susigreibęs kokius lupatus, apsiškarmaliavęs ir išvaikščiojęs ubagais trejus metus Sln. 6. refl. Rtr pakankamai ilgai vaikščioti; pasivaikščioti: Ekiam, išsiváikščiosma, i galva nebskaudės Rdn. Kad aš išsiváikščioju, mun geriau Krš. Niekur neišsiváikštai, tai ir svoris didėja Sug. Išsiváikščiojus gardu valgyt Gs. Miške išsiváikščiojus miegosi Dkš., Vkš, Kp vaikščiojant išsimiklinti: Kojos patinę buvo, tai dabar išsiváikščiojau . Iš ryto, kol išsiváikščioju, tai ir teip sopa [koja], kaip ir dantys sopa Slm. Išsiváikštai, įsidirbi i užmiršti tą ligą Sdb., Brb vaikščiojant pasveikti: Buvau ėmęs sirgti, bet nepasiduodamas išsiváikščiojau Š. Mergaitė sveika, greita, darbšti ir negirdi. Aš manau, kad išsivaikščios, ir gan A.Vien. Visur sopa, ale ką gi darysi, išsiváikščioji Slm. Gal išsiváikščiosiu, gal pereis galvą skaudėję Plv. Gal kaip išsiváikščiosias, praeis [gripas] Krš. 7. tr., intr. vaikščiojant išminti, ištrypti; palikti pėdsakus: Po plačiomis liepos šakomis žolė reta, nugeltusi, išvaikščiota, nusėdėta . Briedžių išváikščiota visa samanykščia, ištapuota Klt. Išváikščiota šerno kai arklio po bulbas Klt. Randu basų išváikščiota: pėdeliukai, pėdeliukai išeita palei šulnį Adm. | prk.: Eini jau kitų pramintais, o kartais ir gerokai išvaikščiotais keliais .tr. vaikščiojant, minant sutepti: O batai, užkulniai kokie šūdini, po karvių kūtę išváikščioti Sd. 8. tr. vaikščiojant nuvarginti: Mano kojos išváikščiotos Lp. Kojas išváikščiosit ir mažai pinigų gausit .refl. vaikščiojant nuvargti: Eikit per bulves tiesiai, ko jumi kojos sukt – dar išsiváikščios Srj. | prk.: Senam krau[ja]s išsiváikščiojęs, išsidirbęs Krš. 9. tr. vaikščiojant pasiekti, laimėti: Vaikščioji vaikščioji [gydytis] i nieko neišváikščioji Bb. O ką aš išváikščiosu po tą miestą, aš nesu papratusi Krt. 10. tr. išlaikyti tam tikras ypatybes: Aš statkaunai savo mergystę išváikščiojau .intr. kurį laiką išlaikyti tam tikras ypatybes: Išváikščiojo tris mėnesius sveikas LKT98(Pvn). 11. intr. kurį laiką išbūti nėščiai: Marčios veidas švarus, pati nesudribus, nepadusus, gali sakyti, kaip stirna savo laiką išvaikščiojo . 12. tr. dėvint, avint padaryti tinkamą: Batai buvo maži, bet išváikščiojau . | refl. . 13. intr. išropinėti, iššliaužioti: Sraigės išvaikščiojo ir prisikabinėjo, kur kuriai patiko . Nu tai mat po visą bažnyčią tie vėžiai išváikščiojo Krs. 14. tr. skverbiantis išlandžioti: Žiūrėk, jau tie kirminiukai ir išváikščioję lašinius Jrb. Kirminiukų išváikščioti obuoliai Švnč. | prk.: Mineralų susitelkimai, pasirodo, išvaikščioti augalų šaknelių . 15. intr. išplaukti: Ledai išvaikščiojo . 16. intr. sruvenant, cirkuliuojant išsiskirstyti: Vaistai išváikšto par gyslom Sug. Sudaužiau ranką dideliai, gal ir išváikščios sudaužytas krau[ja]s Vkš. | refl. Kvr, Alz, Trk: Toks raumenų plėšymas, kol [vaistai] išsiváikščiojo! Rdn. Neišsiváikščio[ja] krau[ja]s, pila pimpiai Rdn.refl. skirstantis, sklaidantis išnykti, praeiti: Sutinimas tik po savaitės išsiváikščiojo Kdl. Pūslės gali išsiváikščiot Kdl. Davė daktaras vaistų vočiai išsiváikščiot Rs. | Ta liga turia išsiváikščiot Rs. 17. refl. , Ssk judant erdve, slenkant išsisklaidyti: Debesys išsiváikščiojo, ir oras išsivalkstė, išsiblaivė, išsiblandė J. Atidaryk langą, tegu dūmai išsiváikščios Ds. Nevarstykit durų, kad šiluma neišsiváikščiotų Rmš. | Palikai buteliuką nestipriai ažkišus, tai išsiváikščioj[o] jodina Ml.refl. impers. išsigiedryti: Gal nelis, gal išsiváikščios? Mrc. 18. intr. prk. paplisti, išsiplatinti: Dainos yra jau plačiai išvaikščiojusios tarp lietuvių Vnž. Išváikščiojo mano pasakos Sb. | refl.: Tos mintys išsivaikščiojo po sodžius T.Tilv. 19. intr. išrūgti: Raudonas, gražus alus, kai išváikščioja – tamsus Smal. Taigi, mielės išváikščioja, išrūgina Upn. | refl. LL297, Aps, Ds, Slk, , Rm, Srv, Kpč: Pats Iešmantas, pasitelkęs aludarį, laiku darė stipraus alaus, kad iki galui švenčių išsivaikščiotų, išgyventų ir nebepūstų pilvų Vaižg. Da gira neišsiváikščiojus Dglš. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsiváikščioja, praskysta Alk. Kap paskelia [tešla], išsiváikščioja, pastovi, tik tada kepam DrskŽ. Duonai reikia išsiváikščiot gerai: kai iš rėčkos lipa, tai duona bus gera Dkk. Pora dienų, kol išsiváikščioja mielės [, gyvena alus] Škt. \ vaikščioti; apvaikščioti; atvaikščioti; davaikščioti; įvaikščioti; išvaikščioti; nuvaikščioti; pavaikščioti; parvaikščioti; pervaikščioti; pravaikščioti; privaikščioti; razvaikščioti; suvaikščioti; užvaikščioti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • išvaikščioti — išváikščioti vksm. Svečiai̇̃ jaũ išváikščiojo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išvaikštinėti — NdŽ dem. išvaikščioti: 1. N, L, Rtr, KŽ Susirinkusieji išvaikštinėjo DŽ. | refl. N, Rtr, KŽ. 2. Vaikai išvaikštinėjo, išvažinėjo; kur Biržuos gyvena, da labiau atvažiuoja Alz. 3. Rtr, BŽ76, DŽ, KŽ Visus pašalius išvaikštinėjau ir neradau avių J.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvaikščiojimas — sm. (1) → išvaikščioti: 1. KŽ. 2. NdŽ. | refl. NdŽ. 3. NdŽ, KŽ. 4. NdŽ → išvaikščioti 5. 5. refl. KŽ → …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išlandžioti — iter. išlįsti. 1. intr. po vienas kito visiems išlįsti: Vištos išlandžiojo KII298. | Ana kliūst jam virintu [vandeniu] akysna – ir išlandžioj[o] akys kap vorai (ps.) Rod. 2. intr. vienas po kito išvaikščioti: Visi išlandžiojo į miestą rš. 3. tr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pervaikščioti — K, KŽ, pervaikščioti Rtr, NdŽ, KŽ, parvaikščioti; Sut 1. intr., tr. Q134, H, H167, R, R107, MŽ, MŽ140, N, KI324, K, NdŽ visur išvaikščioti, apvaikščioti, pereiti: Jug neparvaikščios, neišsakios visur [žmonos] Krš. Parvaikščio[ja] klebonas par… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • razvaikščioti — ×razvaikščioti (hibr.) žr. išvaikščioti: 1. Vyreliai, nerazvaikščiokit, tuojau pradėsim lošt Slk. 2. refl. Keturi sūnai razsivaikščiojo Pls. 3. refl. vaikščiojant išsimiklinti: Kolei razsivaikščioja kiek [koja] Pst. 4. refl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvaikščioti — 1. intr. M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Btrm, Kpč, Erž, Jrb, Pln, Vkš, Akm, Jnšk, Dglš, Lt nueiti kur ir grįžti: Led suvaikščiojau tenai J. Suvaikščioj Žydžiūnuos, pasklausai, ką tę girdėt Lz. Pas Barnadiką savaikščiojau Zt. Tris kartus kol suvaikštai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šuntakis — šùntakis dkt. Tàs mi̇̀škas mán pažįstamas, visi̇̀ šùntakiai išváikščioti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apkeverzinėti — tr. nevikriai, negražiai išvaikščioti po visą plotą: ^ Tuturza keverza visą lauką apkeverzinėja (akėčios) LTR(An). keverzinėti; apkeverzinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmalti — apmalti, àpmala, àpmalė 1. tr. didumą sumalti: Palauk, kad tik kiek apmalsiu, tai ir apstabdysiu malūną Brs. | refl.: Dabar visi apsmãlo i daugiau niekas nemala Dglš. 2. tr. iš paviršiaus aptrinti, apgrūsti grūdus: Kanapes grūstuvėje apmalti… …   Dictionary of the Lithuanian Language